eilės pasirodančios erdvėje

jei pajaustum viršūnėse visai nesimato šaknų  tik nuolaidžiai gali apžvelgti savo gyvenimo giją  priglausti istorinius vingius, kurie,  kaip vatos prikimšti debesys šešėliais, išėjimais, vaizdiniais ar šiaip išsprūdusiais žodžiais apie praeitis kalba   *  anksčiau  norėdama įžiebti tave savyje  rašydavau laiškus ką ten laiškus -  ieškodavau būties patiltėse ir mažose kvadratinėse  nuotraukėlėse,  sulankstytose žmonių  piniginėse  kai žiūriu į tave iš toli mano ašarose ataidi daugybė balsų  guguoja, diktuoja, kartais net prezidentiškai lemena apie priėmimą ar žinai? taip , atsidustum tu,  didžiulė kaina viršūnių, į kurias lipome tik kodėl dangus  iš aukšto atrodo  vienodai? * jeigu dažniau pajaustum save  kaip medį  išlaikantį gyvenimą  nesipriešinantį oro emocijų pliūpsiams  pamatytum -  praeitis prilaiko viršūnę  šiai pamiršus, kad  šaknų  vis dar esama 

2020 10 08, 14.42  aš tau pliūpsnį jėgos  tu man klausimą  aš tau žolę darže  tu man kastuvą  aš tau cigaretę trupančią tu man šypseną kaip supranti taip ir turėsi meilę mano, meile 

1   moterys  jūs laikote gvazdiką tarp dantų  žiedas net išbalęs plyšta o krūtinėj daužos arbaletas    iš skalbinių ir debesų dėliojate gyvūnus   kada jie nusileis žemyn ir lakstys greta jūsų   kūrėjos     2    tylos širdis prašosi deguonies kaukės  visi tavo jausmai  – gyvybės signalai      3     moterys išsitepusios grietine  šiltai mojuoja prie lango parodyk savo dukrai kokia turi būti mama      4    tylos pačios prisiprašėte naujovių tiek to  –   pildykite formą kaip jus linksniuoti toliau?     5    moterys stebuklų įkrautos plaštakės prigimtį pamynusios  karės <...> kai būsite nėščios praleisime be eilės      6   tylos jei duosime jums valdžią pasibaigs karai       be skaičiaus   drįsk   atskleisti savo vardą 

 upė randa jūrą  mūsų krantai intymūs iki raudonumo mūsų srovės  baimė išsilieti  mūsų burnos  praviros malonei  o ateitis -  neparašyta 

susitikome kai būnam kartu, įsijungiu  lėktuvo režimą  * norėjau iškalbėti tau meilę, bet vidus užsibaigė  *  o buvo naktų -  daug giliau, nei parkeliai ar vynas *  daug plačiau, bet ir pats juk  žinai, kaip ten buvo  *  asteroidiškai trenkiamės  vienas į kitą  *  tu dar ieškai manęs, lyg tik tarp kitko  *  įsimyliu svajonę  iki apsvaigimo *  švelniai baigiasi mūsų naktis

amžinybės daina  mūsų meilė sodinta po gluosniais  nepavargusi išsikerojo  ropojo po žemėm bujojo ir kilo aukštyn kaip rūgštis  stipri - pienu neužsigersi  prisirpusi, nes ne pirma  išsimurzinus dievo šukelėj maža žuvytė tinkle  mūsų meilė sodinta po gluosniais dviem kamienais, galvom suaugo ir užsidengė lapų rankovėm, kad sulauktų, kol vėl sprogs žiedai