ar esi jautęs, kaip drugelis nori kilti auštyn kai siela, rodos, tuoj prasiverš iš kūno kaip verdantis puodas, kurį pamiršai nukelti kaip lemiamas smūgis į bokso kriaušę kaip viena sekundė iki amžiams ištarto TAIP, kaip paskutinė prieš koncertą derinama styga kaip šuns gaivališkas lėkimas prieš pat pagriebiant kaulą kaip ilgai lauktas potėpis prieš užbaigiant portretą kaip pirmas iš puokštės pražydęs žiedas - dabar ji alsuoja visu gražumu - kaip baigiamasis laiško žodis kaip kūnų susijungimas, kuriame ištirpsti ir gimsti iš naujo, kaip vėjo nešamas saldainio popierėlis, kaip nendrė, linkstanti ežero pusėn, kaip ežiukas, jau perėjęs kelią ir radęs saugius namus, kaip šoky besiplaikstantis sijonas, kurį visai netyčia paliečia tavo ranka, kaip saldus nusilenkimas prieš gyvybę, žmogų, kūrybą, kaip joninių laužas, kurį ką tik peršokai, kaip idėja tavo galvoje, kuriai leidai pasikeisti, kaip ...
Pranešimai
Rodomi įrašai nuo liepa, 2020