eilės pasirodančios erdvėje

1   moterys  jūs laikote gvazdiką tarp dantų  žiedas net išbalęs plyšta o krūtinėj daužos arbaletas    iš skalbinių ir debesų dėliojate gyvūnus   kada jie nusileis žemyn ir lakstys greta jūsų   kūrėjos     2    tylos širdis prašosi deguonies kaukės  visi tavo jausmai  – gyvybės signalai      3     moterys išsitepusios grietine  šiltai mojuoja prie lango parodyk savo dukrai kokia turi būti mama      4    tylos pačios prisiprašėte naujovių tiek to  –   pildykite formą kaip jus linksniuoti toliau?     5    moterys stebuklų įkrautos plaštakės prigimtį pamynusios  karės <...> kai būsite nėščios praleisime be eilės      6   tylos jei duosime jums valdžią pasibaigs karai       be skaičiaus   drįsk   atskleisti savo vardą 

 upė randa jūrą  mūsų krantai intymūs iki raudonumo mūsų srovės  baimė išsilieti  mūsų burnos  praviros malonei  o ateitis -  neparašyta 

susitikome kai būnam kartu, įsijungiu  lėktuvo režimą  * norėjau iškalbėti tau meilę, bet vidus užsibaigė  *  o buvo naktų -  daug giliau, nei parkeliai ar vynas *  daug plačiau, bet ir pats juk  žinai, kaip ten buvo  *  asteroidiškai trenkiamės  vienas į kitą  *  tu dar ieškai manęs, lyg tik tarp kitko  *  įsimyliu svajonę  iki apsvaigimo *  švelniai baigiasi mūsų naktis