eilės pasirodančios erdvėje

  jei pajaustum viršūnėse visai nesimato šaknų  tik nuolaidžiai gali apžvelgti savo gyvenimo giją  priglausti istorinius vingius, kurie,  kaip v(is)atos prikimšti debesys šešėliais, išėjimais, vaizdiniais ar šiaip išsprūdusiais žodžiais apie praeitis kalba   *  anksčiau  norėdama įžiebti tave savyje  rašydavau laiškus ką ten laiškus -  ieškodavau būties patiltėse ir mažose kvadratinėse  nuotraukėlėse (jos vis nusitrindavo man į kišenę) kai žiūriu į tave iš toli mano ašarose ataidi daugybė balsų  guguoja, diktuoja, kartais net prezidentiškai lemena apie priėmimą ar žinai? taip , atsidustum tu,  didžiulė kaina viršūnių, į kurias lipome tik kodėl dangus  iš aukšto atrodo  vienodai toli? * jeigu dažniau pajaustum save  kaip medį  išlaikantį gyvenimą  atsiduodantį vėjui pamatytum -  praeitis prilaiko viršūnę  šiai pamiršus, kad  šaknų  vis dar esama 

jei pajaustum viršūnėse visai nesimato šaknų  tik nuolaidžiai gali apžvelgti savo gyvenimo giją  priglausti istorinius vingius, kurie,  kaip vatos prikimšti debesys šešėliais, išėjimais, vaizdiniais ar šiaip išsprūdusiais žodžiais apie praeitis kalba   *  anksčiau  norėdama įžiebti tave savyje  rašydavau laiškus ką ten laiškus -  ieškodavau būties patiltėse ir mažose kvadratinėse  nuotraukėlėse,  sulankstytose žmonių  piniginėse  kai žiūriu į tave iš toli mano ašarose ataidi daugybė balsų  guguoja, diktuoja, kartais net prezidentiškai lemena apie priėmimą ar žinai? taip , atsidustum tu,  didžiulė kaina viršūnių, į kurias lipome tik kodėl dangus  iš aukšto atrodo  vienodai? * jeigu dažniau pajaustum save  kaip medį  išlaikantį gyvenimą  nesipriešinantį oro emocijų pliūpsiams  pamatytum -  praeitis prilaiko viršūnę  šiai pamiršus, kad  šaknų  vis dar esama