pynės
pynės žiūrėk važiuoja traukinys ir tempia paskum pynę gilių nuaustą vasaros pamėlusioj nakty kai mėtėm vainikus ir gėrėm vyną iš pienių lauko ir rasos šnekėdami apie mitus ir vašką juokeisi vis, kad niekad neprarasim šviesos, nors žiedas visada nuvysta ir griaudžia dūmtraukiai tarp bėgių vis sukdami maršrutą tavo veidu žiūrėk važiuoja traukinys, ir gaudžia nauju gyvenimu, bet ta pačia gėlėta meile