pynės

pynės

žiūrėk važiuoja traukinys

ir tempia paskum pynę gilių 

nuaustą vasaros pamėlusioj nakty 

kai mėtėm vainikus ir gėrėm vyną 

iš pienių lauko ir rasos 

šnekėdami apie mitus ir vašką 

juokeisi vis, kad niekad neprarasim

šviesos, nors žiedas visada nuvysta 

ir griaudžia dūmtraukiai tarp bėgių

vis sukdami maršrutą tavo veidu 

žiūrėk važiuoja traukinys, ir gaudžia

nauju gyvenimu, bet ta pačia gėlėta

                                                     meile