jei pajaustum (2)

meilė šaldo

mokykis kvėpuoti, kai šalta

net jei širdis virpsta iš liūdesio

jei šalna drėgnais pirštais tapo 

ornamentus ant odos

mokykis kvėpuoti, mano vaike 

tu juk mažas dar

ir tiki viskuo, 

kas sakoma, 

suaugęs žmogus - juk nebijo - - - 

paklausyk: visko užteks mūsų namuos -

ir duonos, ir vandens karšto

o kai vėl atšals, 

rankos pačios susiras klavišus 

ir sugros ką nors - tikriausiai iš chopino

nes visada yra sielų, 

kurios mus saugo 

o vėliau lydi 

ne tik iš gyvenimo, bet kiaurai per jį

jos susiras tave, laikui atėjus 

ir barbens lietumi į gegužio langus

ir mokys patirti, nepaisant kūno,

o įsimylėjus, pirmiausia -

atšalti,

nes šaltis ir gūsiai
gydo tave,

kviesdami glaustis ten,
iš kur niekas negrįžta vienišas,

išmokęs kvėpuoti šaltyje,
keliausi į giliausią
širdies vidų, vaike,

kur plaučiais atvirais
išrėksi laisvę būti.