ar esi jautęs, kaip drugelis nori kilti auštyn
kai siela, rodos, tuoj prasiverš iš kūno
kaip verdantis puodas, kurį pamiršai nukelti
kaip lemiamas smūgis į bokso kriaušę
kaip viena sekundė iki amžiams ištarto TAIP,
kaip paskutinė prieš koncertą derinama styga
kaip šuns gaivališkas lėkimas prieš pat pagriebiant kaulą
kaip ilgai lauktas potėpis prieš užbaigiant portretą
kaip pirmas iš puokštės pražydęs žiedas - dabar ji alsuoja visu gražumu -
kaip baigiamasis laiško žodis
kaip kūnų susijungimas, kuriame ištirpsti ir gimsti iš naujo,
kaip vėjo nešamas saldainio popierėlis,
kaip nendrė, linkstanti ežero pusėn,
kaip ežiukas, jau perėjęs kelią ir radęs saugius namus,
kaip šoky besiplaikstantis sijonas, kurį visai netyčia paliečia tavo ranka,
kaip saldus nusilenkimas prieš gyvybę, žmogų, kūrybą,
kaip joninių laužas, kurį ką tik peršokai,
kaip idėja tavo galvoje, kuriai leidai pasikeisti,
kaip braškės perkandimas ir džiaugsmas, kad esi pilnas, patyręs, laukiamas,
kaip išgriauta Berlyno siena ir pirmi ją perlipę žmonės,
kaip tavo gyvenimas - lipantis aukštyn ir vis matantis viltį ir Dievo žiburius
iš naujo
Komentarai
Rašyti komentarą