aš ištapysiu tau skruzdę,
bėgančią per įrudusį delną
link nidos kopų
potėpiais ji bėga
per sūrią odą, ausies
spenelį ir salstelėjusias lūpas- - -
aš pasidėsiu tave ant paletės,
atokiam kotedže netoli jūros,
kur ant kopų stovi milžiniškas
kiaušinis - -
kadaise ten tapė Salvadoras Dali
ar jis pažinojo tave?
ar pažino tavo rankas, švelniai
braukiančias palei smėlėtą odą,
kelias nendres, linkstančias
į vandenį, pervertas jūros ošimu?
ar girdėjo širdies stukstenimą
ar juokėsi iš paūmėjimo, kai
iš baimės negalėjai žiūrėti
man į akis ir nežinojai, kada
vėl susitiksim?
aš jau pamiršau tavo vardą,
nes matau tavo spalvą
jūra prisimins mus, miegančias
auštančiam nidos paplūdimy
Komentarai
Rašyti komentarą